Ar ištylėsi skalsią laiko sotį, 
Kada už lango degs rugsėjo vakarai?
Ar benorėsi mirdamas kartoti –
Mylėti taip sunku, bet taip gerai?
Šermukšnio uogos degins sunkią būtį,
Lietus nušniokš ir grindinį nuplaus, 
Leisk man sugrįžt į vasarą truputį
Vėl pasiilgus mylimo žmogaus.
Vėlyvas metas degins vaško žvakę, 
Nebesutiksi gatvėje žmogaus,  
Mes tarsi elgetos pavargę ir apakę, 
Bet pakylėti iki pat dangaus.
..............
Ar ištylėsi skalsią laiko sotį, 
Nepavargstu aš sieloje kartoti...