Nebežinau
Ar tu tikrai dar į mane toks panašus?
 
Bet tavo akys – vis dar žydros. 
Ir vis juokias
Surinkusios ne vien tik didelius, bet ir mažus –
Ir lauko vyturius, ir miškinius apuokus.
Palikusios tupėt pakelėje –
Kam nuolydis status...
 
Zenito ribos plėtės, plėtės kol pakito.
Teliko bangos –
Jūros, vandenynai be krantų,
Tačiau juk tu (ar aš?) norėjo tvano šito.
 
Ar reikia tau laivų? – paklausei.
Kam?
Net Nojaus nebėra –
Medinės nuolaužos – likučiai šventos arkos...
Dangus ir žemė, ir vanduo –
Ne po viena skara,
Čia viskas tau ir tavo, kol neužsimerkei.
...................................................................................
 
Ir supratau, kad visgi panašus tu į mane,
Nes buvusiam mažam pasaulyje netilpęs.
Ir nesiklaupęs niekada.
Ir sakęs: Taip ar Ne.
Ir kankinio išvengęs kilpos...
 
2017 m. rugsėjo 6 d.