Vėjo nugairinti, šiugždantys lapai
Taką uždengia, mano mintis...
Slenka diena ir linguoja į taktą,
Šaukia man garsiai – stabtelk! Pavyk!
 
Ilgesį gena naktigonėn lietūs,
Rankom grublėtom bando sugriebt
Spindulį blyškų. Vėl krenta iš lėto
Lašas po lašo... Liko tik tiek,
 
Kiek teko šermukšniui vasaros saulės.
Rytas vaiskus man skamba tyla.
Mainos dangus. Purpurinė apgaulė
Keičia vėl spalvą ir dingsta rūke.
---------------------------------------- 
Toks rudens metas. Nerimstančiai sielai
Atveria kelią ir prikelia gėlą...