etiudas

pasislinko diena
prie nakties

kad dalintųsi šiluma

išdėliojo žvaigždes
ant klevų

sugrąžino į tylumą

į bendrumą 
perpus

padalinto pasaulio

iš skirtybių
į mus

į kažką baisiai naujo

prisiglaudus laukuos
prie rasoto arimo

gervė žiūri rami
į praeinančią dieną

skuba kelias

keliuos

pasirąžiusi šypsau

neša mano keliuos
tavo lūpos

po šypsnį
anamcara