etiudas
pasislinko diena
prie nakties
kad dalintųsi šiluma
išdėliojo žvaigždes
ant klevų
sugrąžino į tylumą
į bendrumą
perpus
padalinto pasaulio
iš skirtybių
į mus
į kažką baisiai naujo
prisiglaudus laukuos
prie rasoto arimo
gervė žiūri rami
į praeinančią dieną
skuba kelias
keliuos
pasirąžiusi šypsau
neša mano keliuos
tavo lūpos
po šypsnį