Šitoks linksmas rugsėjis,
Čia spalvotas net vėjas,
Ir kaštonų alėja tiesia kelią rusvai.
Jau vėsus vandenėlis,
Upes dengia rūkai.
Laumės ūkanas žarsto
Virš ražienų pilkų.
Rūkuose pasiklydęs
Rudens aidas ankstyvas,
Dar pulkais atakuoja
Varnėnai medžius.
Juos dar vyšnios vilioja,
Jau seniai subrandinę vaisius.
Ieško ko nepametę,
Tamsiu debesiu kyla, susisuko galva,
gerkles laido, lyg bobturgis būtų,
Į medžius susikėlęs staiga.
Nors ir linksmas rugsėjis,
Bet jauti rudenėja, širdis nerimą geria,
Vėl užklups pilkuma.
Atsistojęs ant šlapio pažliugusio tako,
Vėl išgirsi, kaip lekia tavo dienos risčia.
Ir ruduo taps toks mielas, ir visi, 
Kas dar lieka, kas neskleidžia sparnų.
Gelsvas lapas lyg laiškas rugsėjo
Nusileis ant sudrėkusių skruostų tavų.