Aš ne šiukšliadėžė – man nuorūkų nereikia –
Verčiau jų vietoje pamerkime gėlių.
Kokia palaima atsiverti rytui taikiai,
Surast geras akis tarp miesto žiburių.
 
Taip viskas laikina – minutės tekinos,
Nubėga susirinkt naujų dienų.
Ir kam tie žodžiai – lyg plėšrūno letena? –
Juk susitiksime prie vartų kažkurių...
 
Visi mes grūdo vieno ir to pačio molio –
Tad Prakartėlę ręskim iš gerų minčių.
Nors pilną kibirą man nuoskaudų prikrovei –
Aš visą krepšį alyvinių grąžinu.
 
2017 m. rugsėjo 5 d.