Tu paklausk apie rudenį pakelės beržo
Ir rasos ant žolės, ir blyškių spindulių,
Paukščių tako naktyj... Tiesias kelias ir rangos
Tarp žvaigždynų šaltų. Vėlei daros ilgu...
 
Gervių klyksmas tyloj taiko tiesiai į širdį,
Taip sunku išsiskirt, o sušalus naktis
Išsiilgusi glaudžias. Ir vėlei man girdis
Aidas ilgesio bei pasimetus viltis.
 
Vėl skaičiuosiu dienas, vėlei belsis į sielą
Giedros saulėtos dienos, kai buvom kartu.
Metai bėga taip greit... Paskandinti gal gėlą
Į sruvenančius vandenis mūsų dienų?
-----------------------------------------------------
Ar užversti lapus, kuriuose užrašytos
Mūsų svajos ir mūsų erdvė užmiršta?
Slenka laikas lėtai, slenka naktys iš lėto,
Tiesias ilgesio drobės ir išblėsus diena.