Atsiguliau po obelim –
Rausvai žydėjo,
Šiugždėjo barchatu švelniu.
Paslaptimi dalinos vėjas –
Prabilęs angelo balsu.
Žiedams gyvybę dūzgė bitės
Su prieskoniu trumpos nakties.
Pasaulis tvėrės, saulėn lipo
Sudraskęs drobules mirties.
Tačiau užsnūdau –
Vienas mirksnis
Ir vėl prie slenksčio netekties...
 
Dangaus spragas tarp lapų pildę
Skils obuoliai lig pat šerdies...
 
 
2017 m. rugpjūčio 7 d.