nusipurtai saulės akivaizdoje
naktinius perlus
nuo savo pirštelių

vis balčiau ir balčiau
įsižydi linguodama
kartu su vėju

kitoj pusėj vieškelio
tavo sesės jau mirusios
šypsosi

nebeskauda
kai išnešiojusi žemė
prie savęs glaudžia