Rožių grotoje tokia tyla,
Kad susišaukia žvaigždynų vėjai, 
Vasaros sparnai keistai balą...
Ką man pasakyt  norėjai,

O Mone(t). Kažkas yra daugiau
Toj žydėjimo  ugny panirę!
Tu žinai vienintelis, dangau, 
Kai žvelgi į amžinąją girią,

Rožių grotoje tokia tyla, 
Kad susišaukia žvaigždynų vėjai...