Neuždrausta liūdėti

Nebus šiąnakt žvaigždžių, 
Nebus
Anei dangaus, nei vėjo.
Tik bels į stoglangį 
Lietus –
Tartum minčių būrėjas.
Bels monotonijos gaida –
Beprasmiškai…
Be tikslo.
Nenoriu jo įleisti,
Ne…
Bet net po oda tyška…

Ir ima jaustis burnoje
Kažkoks graudus kartėlis –
Kreidelių miesto nebėra,
Lietuj paskendo gėlės...

Ir aš, paskendusi laše
Bandau išskleisti skėtį…

Ruduo barbena jau,
Deja…
Neuždrausta liūdėti...

2017 m. rugsėjo 2 d.
Saulėlydis