Neuždrausta liūdėti
Nebus šiąnakt žvaigždžių,
Nebus
Anei dangaus, nei vėjo.
Tik bels į stoglangį
Lietus –
Tartum minčių būrėjas.
Bels monotonijos gaida –
Beprasmiškai…
Be tikslo.
Nenoriu jo įleisti,
Ne…
Bet net po oda tyška…
Ir ima jaustis burnoje
Kažkoks graudus kartėlis –
Kreidelių miesto nebėra,
Lietuj paskendo gėlės...
Ir aš, paskendusi laše
Bandau išskleisti skėtį…
Ruduo barbena jau,
Deja…
Neuždrausta liūdėti...
2017 m. rugsėjo 2 d.