Jausmų užutekiuos šiltais lašais nulijo, 
Rugsėjo ilgesį jurginai iškuždės, 
Pažvelk, Kūrėjau, savo karalijon, 
Tik neužpūsk vienintelės žvaigždės.
Nugrims į sapną  rudenio arimai, 
Pagels žolė ir barsis su žeme, 
Pavargę smilgos vėjyje nurimo, 
Tik tu vienintelis prisiminei mane.
Vėl apkabink, nurimę medžiai tyli, 
Tik giesmę ilgesio pilki laukai kartos,
Aš pakuždėsiu jautriai, bet nebyliai —
Paklydo vėjas nerimo krantuos.