Lyja vėlei nuobodžiai į žemę,
lyja rudenio pirmas lietus,
ir dangus tartum naktį sutemęs,
ir sutems mūs mintis, ir šviesos nebebus.

Bus ruduo, toks šlapias ir liūdnas,
ir liūdni jo pažliugę keliai,
eisim jais, o krūtinėse būgnys
ir dejuos kažkas vakarais.

Kažkas skųsis krūtinėje tyliai,
kažkas tyliai būtim nusivils,
kažkas vėlei šnabždės, kad pamilo
šitą lietų, ir vėlei suklupęs pakils.