nunešė gandras ant savo sparno
spalvas ir kvapus trumputės vasaros
neišmylėtos
virš miško ir lauko suarto
paliko ilgesnes naktis
žvaigždėtas
matuojamės rūbus rudens
ir į trasą: namai – darbas – namai
o terasoj išsikvėps arbata
ir tik gluosnis palinkęs žiūrės
nesuprasdamas
juk viskas gerai – tvarka įprasta
taip mes ir einame
nuo kryžkelės iki kryžkelės
nenujausdami
kas laukia už posūkio
o mūsų laimė dažnai išblyškusi
ir mūsų viltys – tikri galvosūkiai