Gerumas – tiems, kas nepažįsta jo, neturi –
Duok man! Duok man! Duok man!
Netikras jis. Juk šaukiantys kitus į būrį
Tik trupinius numes, o viskas liks namams.
 
Naivumas galbūt nugalės, bet tiesos liesis
Visais kampais... Ir jų daugiau nei septyni.
Paėmę susipras, kad gavo vien pelėsius
Ir nukryžiuotieji nesikalė vinis.
 
Tad padėvėtos kaukės numestos į šalį –
Nebežinia, kurią paimt – akis matys,
Dar pirštai gniaušis į save tartum sušalę,
Kai netikrumo delnuose pūliuos votis.
 
Veltui dalijantys sau vėliavom nemoja:
Tai – aš! Tai – aš! Tai – aš!
Nesvaido grumstų netgi perpykę artojai –
Kasžin, galbūt jie – juodžemio ir dirvą tręš.
 
Jau nesvarbu – juk kaukės numestos į šalį –
Artojas tu esi ar tas vėliavnešys...
...................................................................................
 
Sudužę veidrodžiai, nes paakiuos – maišeliai
Nuo nemigos, kurią...
Vis tiek kažkas sapnams gerumo užrašys.
 
2017 rugpjūčio 22 d.