Būk pašlovintas,
O unitaze,
Per tave apsivalome kūnus.
Na, o sielas į ką nusišluostyt?
Jos paskendusios atmatų liūnuos.
Viskas taip realu ir tikroviška,
Nebėra saldžių sentimentų,
Dar pašlovinsiu numestą nuorūką
Ir: galėsiu ramiai sau gyventi.