Nuo ryto pasakiškai sninga,
Tačiau lietaus lašais –
Ne snaigėm
Ir pasakos vaikystėj baigės,
O Žemė ši vis tiek laiminga.
 
Laiminga net be vasaros, be saulės –
Paprastumu –
Tokia ji gali būti...
Tik tu pyksti, kad dienos nuolat kiauros
Ir akys mato tiktai pilką liūtį...
 
Nurimk.
Juk nesunku ištiesti
Tau delnus tam, ko neišvengsi –
Net jei langai drėgni bei tamsūs
Primins tau mirusiųjų miestą.
 
Tikėk – nuo ryto jis iš naujo kelias...
.........................................................................
 
Ir nesvarbu –
Ar lyja, sninga, pusto –
Ant delnų tavo Viešpats brėžia kelią,
Kad pasakiškoj Žemėje prabustum...
 
2017 rugpjūčio 28 d.