Kažkam – brangi,
Kažkam – tiktai brangiausia.
Turi tu kainą.
Kaip matau – net dvi.
 
Iš ryto debesys dangum nubėgo nesiprausę
Ir liko tuštuma erdvi.
Todėl rugpjūtį šitą smarkiai viksvos želia
Palei Šešupės užlietus krantus –
Mūsų krašte lietingas juk birželis
Ir liepa...
 
Pas tave brendu
Per vasaras anas...
Visai kitokios –
Tada nepirkom brangiai, nei pigiai.
Ir paupy skambėjo linksmas juokas,
Ir noko laukuose rugiai.
Ir to užteko...
 
Atvaizdą nuplukdė
Pirklys iš užjūrio su vizijų laivu –
Lengvai, nes pasroviui,
Pro lapus lūgnių  –
Dar ne iš plastiko –
Gyvų...
 
Kaip tu laikais?
Gerai?..
Nors visgi jausi –
Nebūna pakalnučių mėlynų,
Tik atvirutėj vertinant:
 „Brangiausiai...“
O aš baltas tau dalinu
Iš praeities, nes niekam niekada jų neparduodu...
 
Sakyk, nejau branginama tikrovė –
Vien melsva?
............................................................................................
 
Ak, tebūnie liks vasaros lietingos ir miglotos
Ir tebūnie lig kraujo drėks lietuviška viksva.
 
2017 rugpjūčio 4 d.