Neišdeginsi,
Neiškūrensi
Vėsos širdyje.
Pirmieji lapai rudenio
Savuoju spindesiu vilioja
Žūtyje paskęst.
Susinešam į trobesius
Kas liko iš vasaros kaitros,
Iš žydinčių pavasarių.
Dar liks kitam žydėjimui
Ir pjūčiai,
Bet šįkart
Jau pakaks.