Laukus vis tikrino griaustinis
Lietum aptemęs,
Kol saulė duoną subrandino
Iš kraujo žemės,
Daug prakaito, dar sutartinių
Ir delno kieto,
Jausmų pilnatvės,kad Tėvynė
Ją puošti kvietė.
Kad rankos virpa pasodinti
Daigelį žalią,
Kaip paveldą tikrumą, rimtį,
Gyvybės galią.

Rugpjūtis paukščio sparną kelia
Rūkų apsemtą...
Jurginai,astrai ir kardeliai
Sušildo gamtą.