Kupolės linksta supamos vėjo,
Gal kiek skubotai šermukšniai noksta.
Saulės akiplotis kasdien siaurėja,
Per žydintį lauką arčiau į Žolines.
 
Arčiau prie rugio, kvepiančio duona,
Būsime sotūs  –  rugpjūtis liudija.
Bus neužilgo klevai raudoni...
Giliems pamąstymams – rudens preliudija.
 
 Renkasi žmonės, vaikai ir moterys,
 Džiugesio alasu kermošiai klega.
Kupoles renkam, einam į Žolines,
Laiminam derlių – vasaros gražą.