Traukiniai, traukiniai... Susitinkam kaskart.
Vėl lietum naktiniu nuplazdėjo...
Tik šviesos atspindys kažką bando ištart
Ir suvirpa nuo rūškano vėjo.
 
O stotis be žmonių ir aplink tuštuma.
Nuskubėjo tolyn mūsų laikas.
Bėgiai sukas kairėn, perone užmiršta
Ilsis vakar diena. Išsidraiko
 
Blankios šviesos lange. Jų trapus atspindys
Prausias baloj, šukuojamas vėjo.
Kaip tada, kaip dabar (taip kartosis daugsyk) –
Nesulaukiu tavęs. Vis nespėji...
-------------------------------------------------- 
Ragas siauras danguj palengva išsipūs.
Kaip šešėlis mintis mane laiko.
Dingo laikas šviesus ir daugiau nebebus...
Vaikos dienos bespalvės ir taikios.