Kai skrieju tėviškės lygiais laukais, 
saulutė glosto man sparnus. 
Matau, po mano lauką vaikšto 
gandras vienišas ir neramus. 
Sakau jam – labas. Ko liūdi? 
Ko vienas toks čia vaikštinėji? 
O jis tik lesa likučius grūdų 
ir dairos, gal suras varlių.