Tu tas, kuris visad sustos tarp bėgančių ir gręšis,
Neplauks pavandeniui,
Nes prieky per seklu...
Rodyklės tavo laiko slenka ovalu,
Kas apvalu –
Tebus kitiems –
Likimo kabąs lęšis.
 
Nebetiki –
Juk tikintys visi nešioja kryžių –
Prisikala prie jo save
Ir dar prikals anuos,
Kurių nieks niekada nenukainuos,
Kai kainos nebėra, dėl ko numirti pasiryžtų.
 
Esi tik mažuma –
Gyvenimas brangiau už viską.
Bet tai jisai yra ir meilė, ir viltis...
..............................................................................................
 
Tad bėga miniomis nesuprasti –
Po saulės pamatais kasryt statyt sau juodą obeliską...
Tu pasistiebęs spindulį lieti...
 
2017 rugpjūčio 18 d.