jis išėjo
už horizonto,
dulkinu keliu
kas paguos jį,
kas priglaus jį
svetimoj
šaly?

tenai atslinks
naktis
žvaigždės sužibės –
kitaip,
ar suras jis,
ar išgelbės
jausmą
vardu –
Lietuva.

ten krenta
snaigės
baltos viltys
saulė šviečia
ten kitaip
ir baigščios mintys
žodžiai tylus
netarti skubės
atgal.

jis verkė migloje
ašarom
tyrom
ir blanko atminty
veidai
kurie tebuvo
papraščiausiai
svetimi

ir nieko nebėra
tik žvilgsniai vieniši
nors tas dangus aukštai
jam priminė
namus.