Popietės mintys...
Laikas skrieja pasigriebęs metus –
nepajėgi sulaikyti savam glėbyje:
nusivylimas sava esybe...
<>
Tarsi miško glūdumoje – pro
medžių lapiją žvelgi į saulę
keliaujančia vakarop...
<>
Tylus, supantis pasaulis –
nugrimzti į minčių bangas:
dėkoji lietui, saulei –
gaivina žemę, šildo rankas...