dviese
Pažadėki man, brolau,
Nesiskirti jau daugiau,
Būti amžinai drauge,
Juk sakei, aš tau skirta.
Tau ir man viena lemtis,
Čia tik laikina būtis,
Nešti kryžių dviems lengviau,
Aš per vidurį, tu aukščiau.
Kai kryžiavos mūs darbai,
Tu manęs neapgavai,
Aš paliūdysiu teisme,
Kad buvai man ne našta.
Kiek laiptelių iki tos,
Pergalingos pabaigos,
Palinkėki man sėkmės,
Aš judėsiu link tėkmės.
Šai ir stovim vėl greta,
Kas toliau, kokia byla,
Pakylėjo mus abu
Link šviesesnių aukštumų.
Jei sueis mūsų keliai,
Darbo bus abiems apsčiai,
Vėl garuos skani kava,
Tu ir aš vienam laive.