(Prisimenant 1960-1965 studentiškus metus buvusioje
Lietuvos Žemės Ūkio Akademijoje )
 
Jaunystėje skaičiau apie gėles braižykloj,
Nors niekados tenai jų nemačiau.
Tik lentos, vatmanas ir stalas nusitrynęs,
Kai dantračius, varžtus tada braižiau.
 
Tiesa, gatve praeidavo ekonomistės
Ir agronomės kepuraitėm žaliomis,
Tik nepažvelgdavo aukštyn į „traktoristus“,
Į būsimus mechanikus inžinierius.
 
Nušvisdavo „gėlelės“  jau sutemus,
Šeštadieniais, po šokių vakaro, parkelyje šalia.
Tiktai maži, maži dar buvo medžiai
Ir, tarsi tyčia, toks didelis mėnulis danguje.
 
Jaunystė bėgo, gėlės žydėjo, vyto,
Langai nušvisdavo, vėl temdavo staiga.
Tylėjo jie, kaip kad prabudęs rytas,
Su paslaptimi žmogiška ir paprasta.
 
..............................................
Dabar languos kas dieną žydi gėlės,
Žiedai jų nuneša į tolimus metus,
Kada su pieštuku, truputį pasislėpęs,
Kartais rašydavau eilėraščius šriftu.