Priartės ta diena dar per žingsnį,
Kol galiausiai priglus priartėjus –
Tu manęs, aš tavęs nepažinsiu,
Nes jau būsime mudu išėję.
 
Lyg benamiai du, valkatos, bėdžiai –
Teturėsime veidus ir kojas,
Dar akis, kurios žvilgsnį nusviedžia
Netikėdamos –
Nėr kas aukojas...
 
Nes aukojami buvom mes patys
Savo metams...
O jų negrąžinsim.
Ak, kaip smarkiai pasenom supratę –
Tu manęs, aš tavęs nepažinsiu.
 
Jei kada susitiksim –
Galvosim –
Koksai vienišas, vargšas praeivis...
Ir tikriausiai savy pasiguosim –
Aš ne toks...
Ne tokia...
 
Kokie naivūs,
Tie, kas bando sugrįžti išėję
Per apniukusias spalio alėjas
Ir lapus suskaičiuoja kas žingsnį...
.................................................................
 
Tu manęs, aš tavęs nepažinsiu –
Tuščias žvilgsnis –
Praeivis nuėjo....
 
2017 liepos 31 d.