Ne tik kvėpavimą – mintis sulėtinu –
Telaksto paaugliai, vaikai gatve.
Regiu ne žydrą dangų – violetinį,
Tarp debesų – tave
 
Kregžde pavirtusią. Nutūpt negalinti
Lėktuvo juostą perkerti pusiau...
Laimingi leidžiasi žemyn.  Drugeliai net
Kasvakar: pailsau...
 
Ant žiedo, ant akmens, ant prietemos,
Kol dar naktis nesuveržė sparnų,
Ragauja sapną saldų, galbūt – mėtinį,
Gal miega be sapnų.
 
Rytai rasa skaudės – karoliai geliantys
Prabust anksti, pakilti vėl privers...
Prie paros ritmo nuolat tenka derintis,
Bet jau ne prie tavęs.
 
Galvoju – ar tikrai laimingi lėtina
Gyvenime žingsnius ir jį...
........................................................................
 
Ar tai –
Vien baimė skrist į dangų violetinį,
Kur tu kregžde virtai...
 
2017 rugpjūčio 6 d.