Pablukęs alyvų Violetas
Abejingai stebi
Našlaičių pulkelį,
Blaškomą vėjų
Gėlyno kampe.
Krūmas gražus
Stovi, papūtęs šakas,
Išdidžiai žiedus pakylėjęs,
Stovi
Ir nesvarbu jam,
Ko liūdi mažos širdelės,
Kam ašaros liejas,
Dėl ko nenutyla
Našlaičių rauda...