Jūs gražios, kur jūsų vynas,
Slankos, žuvėdros, putpelaitės,
Nesikartojančios, nes narcizas tik
Karštai vienodai kvepia
Visais pavasariais.
Aušra silfidės apdarais
Nebepareis galbūt, nes vysta
Melancholijoj, nors – vien
Rasos tiktai netrūko.
 
Silpnas ir vaikiškas
Po nesiglaudusiais delnais
Šleivos statybos taisymas, kokteilio
Viltis praryti dar tobulybę,
Senukai!
Sėdėkime ant skrynių, amūrai,
Silfidės, pasakos – smiltynai
Reginių, vaidybos, veidų,
Per metų svorį vien tarsi mirusių
Iš rimtenybės.
 
Silfide, sulijai sparnus
Besaulėj šalyje, betgi vis tiek,
Aš gi mėgstu skrieti
Ties vasariu: lankstytis,
Išsilenkti, kur miegam neaprieti
Niekieno niekieno,
Ir skaistūs,
Gera ir šiam ir tam, sparnams
Ir talijai.
 
 
      Čia lyg „Pédauque“ antras tomas.
 
ŽŽ komentarų nėra, jei kam įdomu – rašykuos parašo visokių...