iš tiesų
tai tik debesys dangų užtemdė
iš tiesų tai nelijo
negriaudėjo
vėjas be gailesčio žiedus sulamdė
ir be gailesčio viesulu siautėjo
taip kaskart per apleistus dirvonus
prasiaučia
nes jis audros pranašas
ant pievos išbarstytus marškonius
bando pakelti – tik nebepaneša
iš tiesų  
sugebėkim uždaryti duris
pasaugokim tai ką pasaugoti verta
nežinom likimo
nežinom kuris
netikėtai išeisim šį kartą
ta viltis – kvailių motina – juokiasi
nes mūsų tikrosios savuosius apleido...
***
toks likimas kai mirtis ir gyvenimas tuokiasi
iš tiesų
kol gyvi  pažiūrėkim į dangų...