Kriauklės ošimas
Kiekviena kriauklė ošia kitaip
Savo ilgesį, džiaugsmą ar gėlą...
Kažkur supas likimo laivai,
Žalios bangos putodamos bėga...
Pasileidusi plaukus diena
Kopų smėlyje vakarą myli.
Rausta saulė žemyn krisdama
Ir panyra matuot jūros gylį.
Paukščiai rašo krante įprastai
Pėdų laiškus ir žvaigždės sužimba.
Užsimerk, jeigu savo radai –
Gal kaip tik ši sekundė laiminga.
Bet kairiam viršutiniam kampe,
Kur širdis būt turėtų, netyla
Švelniai ošianti kriauklės malda,
Išnešioja ją vėjas ir kirai...
2017 m. liepos 30 d.