Tegu nuvysta mano dešinė,
Jeigu Tavęs kada išsižadėsiu!
Tegu prikeps prie gomurio liežuvis
Ir mirsiu aš
Kaip išmestos į krantą žuvys!
Tegu mane apleidžia protas,
Tegu aš tapsiu raišas ir kuprotas,
O mano akys nematys šviesos!
Tavęs man niekas niekad neatstos.
Ir kaip Tave pamiršt galėčiau?
Žalias alyvmedžių kalvas,
Smėlynus, pilkus akmenis
Ir Tavo vandenis?
Negęstanti viltie,
Tu viską atmeni,
Jeruzale, o pažadėta žeme!