***
Ji turėtų skraidyti išskleidus sparnus,
bet vis dar ropoja iš lėto.
Širdis kyla, kur aukštas dangus.
Tik kūnas kažkoks nerangus.
Judesiai lyg sukaustyti skausmo.
Balsas virpa, lyg bijančio zuikio.
Ašara žiba aky. Ji skaidri.
Vėjas skruostą džiovindamas glosto.
Stebi dangų. Mintys debesis vaiko.
Rankomis varpą paliečia.
Rugpjūtis. O saulės tiek mažai...