Tik nuotrupos minčių, jausmų, atsiminimų,
Tik nuotrupos ir daug juodos spalvos
Man dosniai seikėjo likimas
Ir krovė sielon be jokios tvarkos,
 
Be pavadinimų, be derinių, be datų,
Be lydraščių, galiojimo, be fabriko ženklų
Kai veš vaikai tą šlamštą sąvartynan,
Suprasti negalės – na kas gi čia brangu?
 
Kodėl kišau palėpėn – juodai dienai,
Tada, kai juodesnių jau negalėjo būt?         
Jie nežinojo, kad kas kartą mane vieną
Kieme palikę vežasi kartu
 
Dalelę viso to, kas be jokios vertės,
O mašinytės išsuka iš kiemo kaip ežiai –
Pro langus moja letenėlės – patikėk,
Sugrįšim. Tik ar ne per vėlai?
 
O būna, jie sugrįžta – raktus pamiršę nuosavų pilių
Ar žoleles, per vasarą džiovintas...
Po to jau viskas. Parsliūkina vienatvė.
Tylu kieme. Ir troboje tylu.
 
Sugirgžda dar iškirmgraužėję laiptai –
Lipu, padėsiu juodai dienai, kas atlikę,
Ko niekas niekada nepasiges, negrįš,
Pajudintų atsiminimų dulkių šokį
Apšvies įspindęs saulės spindulys.