Žvelgiu į debesis svajoklės akimis,
Ir taip norėčiau pasisupt jų glėbyje,
Taip, kaip tik moka gražuoliai angelai,
Kartais, kai žaidžia, juosius pamatai.
 
Jie šypsosi ir moja baltu sparneliu,
Ir vėl paskęsta ten, už debesų,
Kai piktas dinozauras alsuoja ugnimi
Ir svaidosi perkūnais gerklė jojo baisi.
 
Bet greit išnyksta pabaisos siluetas,
Ir vėl dangus taip nuostabiai gėlėtas,
Ir stovi tvirtas, didingas karžygys,
O po jo kojomis jau įveiktas žaltys.
 
Toks vyksta teatras visatos danguje,
Čia ir kova, ir meilė, ir džiaugsmas, ir malda,
Čia viska gyva, tik reik pakelt aukštyn akis,
Ir jeigu dėl kažko dvejoji, jie meiliai atsakys.