Vėl skamba širdyje džiaugsmingi žodžiai:
Laisva šalis mana, laisva, laisva!..
O, kaip seniai šitų jausmų nerodžiau!
Žemai lenkiuosi Tau, Tėvyne Lietuva.
 
Ir maldą vis kartoju. Ryto giesmę
Užgieda bundanti šviesi diena.
Taip norisi prie žemės prisiliesti,
Išgirsti šnabždesį – aš vėl gyva!
 
Su meile glostyti auksinį lauką,
Įkvėpti skonį duonos kepamos...
Taip tykiai, tykiai Nemunėlis plaukia...
Klausytis skambesio gimtos dainos...
 
Per girią virpančią, per birų smėlį
Prabėgęs vėjas praeitį paskleis
Ir protėviai atgis... Ir dangaus mėlis
Pašauks kalbėtis, ir pamiršt neleis
 
To vieškelio vingiuoto mūsų bočių,
Kryžiuočių antpuolių, gaisrų ugnies...
Ir priesaika skambės, ir mūsų žodžiai
Išplauks srove iš atviros širdies.
 
Tu vėl žydėk, žydėk, gimta šalele,
Pasaulis teišgirsta mūs dainas.
Ir lino žiedas, rugio šventas kelias
Tegul lig gimto slenksčio mus atves.