Kai jis suprato pametęs koordinates,
nusprendė suvesti sąskaitas su sąžine –
net ir pats nežino kodėl –
patraukė į visas keturias pasaulio šalis.
 
Nors ant akių buvo juodas vualis,
šiąnakt ir vėl sapnus jis veltui dalins,
todėl svyruodamas nuėjo į svirną,
kur rado dėl jo verkiančią stirną.
 
Ir tada, labai keista, jam pagailo jos –
pirmą kartą – jaunos, nekaltos.
Todėl atsisėdęs ant akmens,
nusprendė: gyvens...