priimu
Kokia šviesi ramybės valanda,
Jau vakaras atpėdina lėtai,
Ką šiandien nuveikiau,
Tai kasdieninė rutina,
Po to kvapni atokvėpio banga.
Tie du kontrastai – juoda, balta,
Tai prieskoniai gyvenimo sriubos,
Jei jų nebūtų, viskas apkarstų,
Apaugtų kerpėmis sausos šakos.
Tad viską priimu kaip dovaną,
Ar liūdesio, ar džiaugsmo valanda,
Gyvenime nebūna monotonijos,
Jei kas užstringa, taisytina klaida.
Kiek prieskonių, koks arsenalas,
Ir ką gi man išrinkt lengva ranka,
Bazilikas – mano sriubos karalius,
O ramunėlė – atokvėpio dama tikra.