Puolusysis
Ugne saule, tau pasauly
aš tik vienas.
Tau tarp kojų
Nepapuoliau nepapuoliau.
Aš tai tas,
kuris į pragarą nupuolė.
Nors arkangelas buvau,
bet šuolis
iš dangaus į žemę
tapo pražūtingas:
aš net denį pramušiau tos žemės,
ir aptingau.
Ugne saule,
man nėra dangaus be tavo kojų,
nebuvau tarp jų,
tad nedėkoju.
Ir jau niekuo aš daugiau
neabejoju,
tik svajoju.
Tu atleisk, bet Tavo vardas kitas,
O aš pats – Tau niekad nematytas.