Kas virš ežero išpila tylą,
Skaisčiai rožinių tonų gamas?
Pilnatis nenumaldomai dyla
Ir atrodo tokia artima.
 
Per palaukę nubėganti liepom
Raudonuoja aguonų skara.
Čia iš ten, kur gilu, atsiliepia,
Čia kartojas krante kitame.
 
Nuvilnija per laiką, nuaidi,
Lyg norėdama ką pasakyt.
Žuvys, tyliai šnarėdamos, nardo,
Atsidūsta palaimoj naktis.
 
Ir virš ežero išpila tylą,
Rožių kvapo, šaltumo rasos,
Mėnesienos neaiškų motyvą,
Ant širdies, kaip ir ji, neramios.