Jis iki rudens negailėdamas
dalijo gražios žiemos pažadus
ir žavėjo nužydėjusias damas.
O tu lyg Ameriką atradus
 
atgal į vasarą dairais,
nes matai, kaip griūva kortų namas,
kur užaugai,
ten gyvena vėlės ir šešėliai.
 
Vis dar galvoji, kad tiktai 
svajonių šaly
nepatiriant vargo gali  
banko kortele išgryninti jausmus,
 
nes finansinių sunkumų nekyla,
o egzistencinius kažkas tvarko –  
jie lyg audringas vandenynas
seniai perskyrė mus.