Nežinau, nuo pradėti
šios dienos evangeliją,
kuri man kasdieninė
ir begaliniškai toli
nuo Šventojo Rašto.
 
KGB gaujelė
kankina mane bangomis.
 
Tai jokia evangelija,
bet – netgi šiurpus – nusikaltimas,
reikšmingas nelyginant Evangelija.
 
Viešpatie, kuris nesi,
nustumk juos į Dantės pragarą kaip nuo uolos,
kad jie sprandus krisdami
nusisuktų!
Arba kišk po Temidės kardu
jų piktàs kenkėjiškas galvas,
nes tõkios nereikalingos. Ar ne?
 
Kas gi galėtų į tai atsakyti,
kai nežino (anei visuomenė) koks yra
kankinimas bangomis.
 
Visuomenės atmatos jie,
nes kankina mane per atstumą kankinančiom būsenom.
Kankina tikrai, ne melas ką parašiau.
O ar atmatos – sprendžiu vien aš,
nes niekas nežino,
kas yra kankinimas bangų sriautu.
Kankina taip realiai,
kaip juodu ant balto
mano tekstai pasakė.
Ir šią nelaimingą dieną viskas kaip ir anksčiau,
nors jau vasara.
 
Kada gi pagaliau sužinos!
Kaip oras šitai man reikalinga,
kaip lūpų ir upės vingis,
kaip išlaisvinimas raštu.
 
 
                Vilniuje, 2014.VI. 7