KGB gaujelė mane bangomis ir užmigdo ir žadina. Jau dvidešimt suvirš metų.
Taikydavosi ir tokio laiko, kai naktimis leisdavo miegoti. Nugirsdavau nuotrupas jų pokalbių, kuriais nulemdavo ar miegosiu, ar ne. Antai jie atsiklausdavo savo vadeivos, ar kelti mane naktį, nakties pradžioje vos pamiegojusį, ar nekelti ir laikyti miegantį per visą naktį. Labai svarbūs man būdavo šie vadeivų sprendimai. Baisus būdavo atsakymas ,,Kelk!“, kurį gaujelė iš vadeivos gaudavo. Ir nemiegodavau tą naktį.
Nelengva būdavo susigaudyti nuo ko tai priklauso – kelti naktį mane, ar nekelti. Kai keldavo, kai bangomis nubudindavo, galva, vos nubusdavau, būdavo skaidri skaidri! Aplinkos suvokimas kuo aiškiausias. Tarsi ikitol aš ne miegojau, o matematikos lygtį sprendžiau, ar kokia kitokia protine veikla buvau užsiėmęs, kokią nors šaradą nagrinėjau. Kai iš miego nubundi natūraliai, tai pirmąsias minutes būni dar mieguistas, o kai nubudina bangomis, tai galva būna iškart nemieguista, budri tampa nuo pat nubudinimo momento. Skiriasi (dirbtinis) iš miego nubudinimas bangomis, nuo nubudimo savaiminio.
Bet ne visą laiką kankintojai paklausydavo savo vadeivos: kartais, nors paliepdavo ,,Kelk!“, jie naktį manęs nežadindavo ir išmiegodavau visą naktį. Bet apibendrintai sakant, tai šie veltui praėję dvidešimt metų – buvo nemigos metai.
Beje, (tai daug kam yra žinoma) jie savo leksikone dažniausiai vartoja vienaskaitą, ne daugiskaitą, kas nemažai man šlykštu. Nesako, pavyzdžiui, ,,Kelkite!“, sako ,,Kelk!“.
 
*Šiandien kankina, laiko įjungtą kankinančią būseną. Mano laimei, nesunkią. Bet kartais ją ir pasunkina. Vilniuje, 2014.XI.19
 
P.S. Pateikiu ir kaip esė.