ar matėt kaip 
senis pasakoja istorijas jūrai

apie
nebūtąjį laiką
apie smėlio karalius
nežinančius kaip atrodo vanduo
apie pirmąjį sniegą netirpstantį
ant miegančios gražuolės blakstienų
apie sustojusį laiką suspaustoj saujoj
kartu su žemės grumstu

jūra
klausosi
ir klausosi 
ir vis klausia
iš kur senis žino visas tas istorijas

o jis
tik šypso
įsikandęs smilgą lūpų kamputyje

ir vis
kuria naujus takus
į begalybę

-----

kartais
visas gyvenimas
telpa nuotraukoje
iš prarasto laiko