po gatvės žibinto šviesa nublyškusia
šią naktį nebešoka drugiai
senas gluosnis nuo amžiaus pasviręs
tolumoje  šaižiai sucypia stabdžiai
žingsnių aidas naktinio praeivio nutolo
miestas miega – jam reikia ilsėtis
tik mintys – debesys – ne pagal protokolą
jos kaip piktžolių  sėklos dygsta nesėtos
tik reikia užgirsti riaumojant drakoną
kitoj pusėj per karą sudegusio tilto
kad užtrenkti duris be širdies abejonių
ir dar kartą palaidotai praeičiai kapą supilti