Nuo Tavo dainų arimai skambėjo,
Balsas lengvai lyg vėjas praskriejo,
Kai reik artojėlis, kai reik šienpjovėlis,
Dailus tėvužėlis, šaunus giedorėlis.
 
Po tavo sparnu dukrelių pulkelis,
Gražiai augintos lyg jaunos liepelės,
Prie jų motušėlės aukso skrynelė,
Dzūkiškų drobių grožio  kraitelė.
 
Keičiasi mainos laiko peizažas,
Liekam tik drobėj jauni ir gražūs,
Ir vis dar akys gaudo tuos tolius,
Pradėtus ręsti namo pastolius.
 
Suskamba balsas, nors ir netvirtas,
Ant slenksčio stovi vyras šarmingas,
Reik dar suspėti dainon  sudėti,
Tai kas svarbiausia – nenutylėti.