Į naktį vakaras jau pėdina,
Pro debesis mėnulio ragas lenkiasi,
Šviesos ruoželį brūkšteli jis menką tik...
O mudu slėpt ką nors turėtume?

Išsaugojau kiekvieną smulkmeną,
Neklausiau, kiek lig šiolei tu jų atmeni...
Vanduo vis plauna tą pakrantės akmenį,
Todėl ne jis apklotas dulkėmis.

Nutolo palaimingi vakarai,
Kai nebaugino net naktis artėjanti...
-----------------------------------------------
Jauti – nereiktų tos palaimos gėdintis,
Bet... paskutinį langą uždarai.